Klinikinėje praktikoje smūginė banga reiškia šoko bangų terapiją, o skausmo laipsnis skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Tačiau kuo stipresnis skausmas, tuo geresnis poveikis. Tarp jų nėra būtino ryšio.
Smūginės bangos terapija – tai fizinė terapija, kuri gydo ligas, taikant atitinkamą energiją tikslioms vietoms. Naudojama energija ir pasirinkta sritis tiesiogiai lemia gydymo efektą, nepriklausomai nuo paciento skausmo lygio operacijos metu. Jei energija yra per maža, gydomasis poveikis nepasiekiamas, o jei energija yra per didelė, gali atsirasti nepageidaujamų reakcijų.
Mažos ir vidutinės energijos ekstrakorporinės smūginės bangos dažniausiai naudojamos lėtinėms minkštųjų audinių traumų ligoms, kremzlės pažeidimo ligoms ir paviršiniam kaulų nesusiliejimui gydyti, o didelės energijos ekstrakorporinės smūginės bangos dažniausiai naudojamos gydant gilesnius kaulų nesusiliejimą, uždelsto lūžių gijimą, ir šlaunikaulio galvos nekrozė bei kiti osteogeniniai sutrikimai.
Paprastai tariant, kuo aukštesnis smūgio bangos energijos lygis, tuo didesnis skausmo laipsnis. Tačiau kuo didesnis skausmo lygis, tuo geresnis gydymo poveikis. Gydymo proceso metu gydytojai, atsižvelgdami į konkrečią paciento būklę, parinks tinkamą energijos lygį ir gydymo metodą, kad pasiektų geriausią gydymo efektą.
Jei pacientas jaučia akivaizdų skausmą ar diskomfortą, jis turi laiku informuoti gydytoją, kad jis galėtų pakoreguoti gydymo planą arba nutraukti gydymą. Per didelis skausmas gali sukelti papildomą naštą kūnui ir gali turėti įtakos gydymo veiksmingumui.